VIKSVOS (Carex)

Viksvos (Carex) – viena universaliausių dekoratyvinių žolių grupių, garsėjanti milžiniška rūšių ir veislių įvairove. Tai kompaktiški, elegantiški, ilgai dekoratyvūs augalai, kurie gali būti tiek visžaliai, tiek pusiau visžaliai. Lapai ploni, lankstūs, būna žali, gelsvi, rudi, vario, kreminiai margi ar net melsvi, todėl viksvos lengvai pritaikomos bet kokiame gėlyne. Jos puikiai tinka natūralistiniams želdynams, pavėsingoms erdvėms ir moderniems kompoziciniams deriniams.

AUGALO TINKAMUMAS LIETUVOS KLIMATO SĄLYGOMS
Dauguma Carex rūšių puikiai auga Lietuvos sąlygomis. Labiausiai šalčiui atsparios – miškines ir europines kilmės rūšys (pvz., Carex morrowii, Carex digitata, Carex elata). Margos, šilumą mėgstančios veislės gali kiek apšalti labai šaltomis, be sniego žiemomis, tačiau paprastai sėkmingai atželia. Svarbiausia – pasirūpinti neužmirkstančia vieta ir atsižvelgti į konkrečios veislės šviesos poreikius.

AUGALO IŠVAIZDA
Viksvos formuoja 25–60 cm aukščio kupstelius iš plonų, lenktų, kartais kabančių lapų. Daugelis rūšių žydi pavasarį smulkiais rusvais ar gelsvais žiedynais, tačiau tikroji dekoratyvinė vertė – lapija. Būtent ji kuria tekstūrą, judesį, spalvinius kontrastus ir natūralią gėlyno dinamiką.

AUGIMO SĄLYGOS
Auginimo sąlygos priklauso nuo rūšies:
– Pavėsiui mėgsta Carex morrowii, Carex oshimensis, Carex plantaginea.
– Saulę ir drėgnas vietas toleruoja Carex elata, Carex riparia.
Bendrai viksvos mėgsta derlingą, drėgmę išlaikančią, bet neužmirkstančią dirvą. Sausros netoleruoja, todėl vasarą joms pravers pastovesnė drėgmė.

PRIEŽIŪRA
Priežiūra minimali: pavasarį pašalink per žiemą rudavusius lapus (ypač visžalių veislių pakraščius), vasarą palaistyk sausrų metu. Kas kelis metus gali padalyti kerelį, kad išliktų tankus ir sveikas. Viksvos iš prigimties yra tvarkingos ir neagresyvios, todėl puikiai tinka tiek dideliuose, tiek mažuose gėlynuose.