VERONIKOS (Veronica)

Veronikos (Veronica) – plati ir įvairi augalų gentis, apimanti žemapūkius kiliminius augalus ir aukštesnes, statų augimą turinčias daugiametes gėles. Tai dekoratyvūs ir labai patikimi augalai, dažnai žydintys ilgai ir gausiai.
AUGALO IŠVAIZDA
Priklausomai nuo rūšies, veronikos gali būti 10–80 cm aukščio. Žiedynai dažniausiai smulkūs, susitelkę į ilgas, siauras varpas arba tankias galvutes. Spalvos – mėlyna, violetinė, rožinė, balta. Lapai lancetiški, žali, tvarkingai išsidėstę išilgai stiebo. Dauguma rūšių žydi nuo birželio iki rugpjūčio.
AUGIMO SĄLYGOS
Veronikos mėgsta saulę arba lengvą pusiau pavėsį. Geriausiai auga lengvoje, gerai drenuotoje dirvoje. Toleruoja sausras, tačiau labiausiai džiaugiasi nuosaikiai drėgnoje aplinkoje. Puikiai tinka mišriems gėlynams, alpinariumams, natūralistinėms kompozicijoms ar žemesnėms pakraštinėms lysvėms.
AUGALO TINKAMUMAS AUGINTI LIETUVOJE
Veronikos puikiai prisitaikiusios prie Lietuvos klimato. Jos atsparios šalčiui, gerai žiemoja net be papildomos apsaugos ir stabiliai auga tiek drėgnesnėse, tiek sausesnėse vietose. Šalčiausios žiemos gali paveikti jautresnes kilimines rūšis, tačiau dauguma lengvai atsinaujina. Tai vieni iš patikimiausių daugiametų gėlynų augalų mūsų sąlygomis.
PRIEŽIŪRA
Augalai nereiklūs. Nužydėjusių žiedynų pašalinimas skatina pakartotinį žydėjimą. Aukštesnės veislės gali būti paremti, jei želia labai vešliai. Pavasarį naudinga atjauninti kerus, ypač kiliminės formos veisles.
ĮDOMUS FAKTAS
Liaudies kultūroje veronika kartais vadinta „greitėle“, nes žydi anksti ir sparčiai, pranešdama apie tikrą vasaros pradžią.