Slyva kaukazinė PISSARDII (Prunus cerasifera) sodinukas

Slyva kaukazinė ‘Pissardii’ (Prunus cerasifera ‘Pissardii’) – labai dekoratyvus lapuotis medis, vertinamas dėl purpurinės–violetinės lapijos, išliekančios ryškios visą sezoną. Ankstyvą pavasarį medis pasipuošia gausiais švelniai rožiniais arba baltais žiedais, kurie pražysta dar prieš pasirodant lapams, todėl medis tampa vienu pirmųjų pavasario akcentų sode. Vasaros pabaigoje sunoksta nedideli, raudoni, valgomi vaisiai, pasižymintys gaiviu, švelniai rūgštoku skoniu. Tai puikus pasirinkimas alėjoms, soliteriniam sodinimui, kontrastinėms kompozicijoms.

AUGALO TINKAMUMAS LIETUVOS KLIMATO SĄLYGOMS
‘Pissardii’ gerai žiemoja Lietuvoje (atspari iki –25°C), tačiau šaltuose ir vėjuotuose regionuose jauni medžiai gali būti pažeidžiami šalnų, todėl pirmus 2–3 metus rekomenduojama mulčiuoti šaknų zoną ir sodinti apsaugotoje, saulėtoje vietoje. Miesto aplinką toleruoja puikiai – nebijo nei užteršto oro, nei sausros, nei karščio.

AUGALO IŠVAIZDA

• Aukštis: 4–7 m

• Plotis: 3–5 m

• Vainikas: platus, lengvai formuojamas

• Lapai: tamsiai purpuriniai–raudoni, išlieka spalvingi visą sezoną

• Žiedai: šviesiai rožiniai / balti, žydi kovo–balandžio mėn., labai anksti

• Vaisiai: maži, raudoni, valgomi, noksta liepą–rugpjūtį

AUGIMO SĄLYGOS

• Vieta: saulė (būtina intensyviai lapų spalvai), tinka ir šviesi pusiau pavėsio vieta

• Dirva: lengva–vidutinė, gerai drenuota, silpnai rūgšti arba neutrali

• Drėgmė: vidutinė, toleruoja trumpalaikes sausras

• Sodinimo vieta: apsaugota nuo stiprių šiaurės vėjų

PRIEŽIŪRA

• Genėti pavasarį, pašalinant besikryžiuojančias šakas, kad vainikas būtų oringas

• Jaunus medelius mulčiuoti žiemai

• Tręšti minimaliai – pavasarį kompostu

• Atsparus ligoms ir kenkėjams, reikalauja nedaug priežiūros

ĮDOMUS FAKTAS
Tai vienas pirmųjų dekoratyvinių purpurinių medžių, Europoje išpopuliarėjęs dar XIX a. Pavadinimas siejamas su prancūzų botaniku Pissard, kuris augalą iš Irano atvežė į Europą.