MELSVĖS (Hosta)

Melsvė (Hosta) – viena populiariausių pavėsio karalienių, vertinama dėl įspūdingų, įvairiaspalvių lapų ir nereiklaus būdo. Tai daugiamečiai, tvirti, ilgai gyvenantys augalai, kurių lapija kuria tankų, dekoratyvų kilimą nuo pavasario iki vėlyvo rudens. Hosta puikiai tinka tiek klasikiniams, tiek moderniems želdynams, o veislių įvairovė leidžia pasirinkti nuo miniatiūrinių iki ypač didelių augalų.

AUGALO TINKAMUMAS LIETUVOS KLIMATO SĄLYGOMS
Melsvės puikiai prisitaikiusios prie Lietuvos klimato – jos atsparios šalčiui, gerai žiemoja ir kasmet tvirtai atželia. Vienintelis jų „priešas“ yra sausros ir stipri pavasarinė saulė, todėl reikalinga drėgnesnė žemė ir dalinis ar visiškas pavėsis. Bendras ištvermingumas labai didelis.

AUGALO IŠVAIZDA
Melsvės formuoja kupstus iš plačių, lygių, banguotų ar gyslotų lapų. Spalvos varijuoja nuo žalių, melsvai žalsvų iki gelsvų ar margų lapų. Aukštis priklauso nuo veislės – nuo 15 cm iki 80 cm ir daugiau. Vasarą augalas išaugina dekoratyvias žiedų kekes – balti ar levandiniai varpeliai puošia kerą ir pritraukia bites.

AUGIMO SĄLYGOS
Hostoms būtinas pavėsis arba pusinis pavėsis, taip pat derlinga, drėgmę išlaikanti dirva. Prastai auga sausose, karštose vietose. Reikalingas reguliarus laistymas, ypač sausrų metu.

PRIEŽIŪRA
Pavasarį pašalinti per žiemą sudžiūvusius lapus. Laistyti reguliariai, mulčiuoti, kad geriau išlaikytų drėgmę. Trąšti saikingai – pertręštos hostos linkusios „išsileisti“. Jei kerai po kelerių metų tampa per tankūs, galima juos padalinti ankstyvą pavasarį ar rudenį. Kenkėjai – dažniausiai šliužai, todėl pavėsingose vietose verta naudoti prevencines priemones.