GYVATBARZDĖS (Ophiopogon)

Gyvatbarzdės (Ophiopogon) – dekoratyvūs, žemaūgiai, žoliniai augalai, dažnai primenantys tankius, tvarkingus augalų kuokštelius. Dauguma rūšių yra visžalės, todėl puošia gėlyną ištisus metus. Lapai siauri, blizgūs, žalios, melsvos ar net juodai violetinės spalvos, o vasarą pasirodo subtilūs rožiniai ar balti žiedeliai. Tai vieni universaliausių žemės dengiančių augalų pavėsiui ir daliniam pavėsiui.

AUGALO TINKAMUMAS LIETUVOS KLIMATO SĄLYGOMS
Lietuvoje geriausiai jaučiasi rūšis Ophiopogon japonicus ir jo veislės. Jos pakankamai atsparios šalčiui, tačiau šaltose, be sniego žiemose viršūnės gali apšalti – pavasarį lengvai atauga. Svarbiausia – neužmirkstanti vieta ir apsauga nuo žvarbių vėjų. Juodosios formos (pvz., Ophiopogon planiscapus Nigrescens) taip pat auga sėkmingai, jei žiemos nebūna ypač permirkusios.

AUGALO IŠVAIZDA
Augalas formuoja 10–25 cm aukščio kupstelius iš plonų, lenktų, šiek tiek žvilgančių lapų. Spalvos gali būti žalios, dryžuotos ar išskirtinai tamsios. Žiedai smulkūs, varpelio formos, išsidėstę nedidelėse kekėse. Rudenį subrandina juodus ar mėlynai juodus dekoratyvius vaisius, kurie suteikia papildomo žavesio.

AUGIMO SĄLYGOS
Gyvatbarzdėms geriausia dalinis pavėsis arba pavėsis, lengva, puri, humusinga ir drėgmę išlaikanti dirva. Saulė tinka tik tada, jei dirva nuolat drėgna. Nemėgsta sausros ir visiško užmirkimo.

PRIEŽIŪRA
Priežiūra minimali: pavasarį pašalink nudžiūvusius lapus, o vasarą palaistyk, jei ilgesnį laiką nėra lietaus. Mulčiavimas padeda palaikyti drėgmę. Jei žiema be sniego, verta lengvai pridengti, kad apsaugotum nuo šalčio ir išdžiūvimo. Kerelius galima dalinti kas kelis metus.