Ginkmedis dviskiautis (Ginkgo Biloba) sodinukas

Ginkmedis dviskiautis yra unikalus, vienintelis iki mūsų dienų išlikęs ginkmedūnų skyriaus atstovas, dažnai vadinamas „gyvąja iškasena“. Tai ilgaamžis, vasaržalis medis, kuris natūraliai gali išgyventi daugiau nei tūkstantį metų. Medis pasižymi lėtu augimu jaunystėje, tačiau bėgant laikui suformuoja plačią, didingą lają. Tai dvinamis augalas, o tai reiškia, kad vyriški ir moteriški žiedai auga ant atskirų medžių.

TINKAMUMAS AUGINTI LIETUVOJE
Ginkmedis dviskiautis Lietuvoje auga sėkmingai ir yra pakankamai atsparus šalčiams (atlaiko iki -30°C ar daugiau). Visgi jaunus medelius pirmosiomis žiemomis patariama pridengti arba mulčiuoti jų šaknis, nes jie jautresni stipriems temperatūrų svyravimams. Vyresni augalai puikiai žiemoja visoje šalies teritorijoje, nors dėl ilgo vegetacijos periodo rudeninės šalnos kartais gali pakąsti lapus jiems dar nespėjus nukristi.

IŠVAIZDA IR SAVYBĖS
Lapai yra pati ryškiausia šio medžio savybė – jie vėduoklės formos, su gilia įpjova viršūnėje, primenantys dvi skiautes (iš čia ir kilo pavadinimas). Vasarą lapija būna šviesiai žalia, o rudenį nusidažo itin ryškia, auksine geltona spalva. Žievė pilkai ruda, giliai vagota. Moteriški augalai subrandina į slyvas panašius geltonus vaisius, kurie turi specifinį, stiprų kvapą, todėl apželdinimui dažniau pasirenkamos vyriškos formos.

Aukštis ir plotis

• Aukštis: Lietuvoje kultūrinėse sąlygose dažniausiai pasiekia 15–25 metrų aukštį. Tėvynėje (Kinijoje) senieji egzemplioriai gali išaugti net iki 40 metrų, tačiau mūsų klimato zonoje jie paprastai būna žemesni.

• Plotis: Lajos plotis suaugusio medžio siekia apie 8–12 metrų. Jaunų medžių laja paprastai būna siaura, kūgiška ar piramidinė, o su amžiumi ji tampa vis platesnė, skėstašakė ir masyvesnė.

Augimo greitis

• Jaunystėje: Per pirmuosius 10–15 metų ginkmedis auga lėtai arba vidutiniškai. Metinis priaugis siekia apie 20–30 cm į aukštį.

• Vėliau: Augalui gerai įsišaknijus ir pasiekus tam tikrą brandą (palankiomis sąlygomis), metinis priaugis gali padidėti iki 40–50 cm, tačiau pasiekęs savo pagrindinį aukštį, augimas vėl stipriai sulėtėja.

AUGIMO SĄLYGOS
Ginkmedžiai geriausiai auga saulėtoje vietoje, tačiau toleruoja ir nedidelį šešėlį. Jie nėra itin reiklūs dirvožemiui, tačiau pirmenybę teikia giliam, derlingam ir drėgnam, bet laidžiam (neužmirkusiam) dirvožemiui. Augalas pasižymi išskirtiniu atsparumu oro taršai, ligoms, kenkėjams ir net radiacijai, todėl puikiai tinka auginti miestuose.

PRITAIKYMAS
Dėl dekoratyvios išvaizdos ir atsparumo ginkmedis plačiai naudojamas parkuose, alėjose ir erdviuose privačiuose sklypuose kaip soliteras (akcentinis augalas). Be estetinės vertės, ginkmedis yra itin vertinamas farmacijoje – jo lapų ekstraktas naudojamas atminties gerinimui ir kraujotakos stiprinimui skirtuose preparatuose. Žemaūgės formos dažnai auginamos kaip bonsai medeliai.

PRIEŽIŪRA
Jaunus sodinukus pirmaisiais metais rekomenduojama reguliariai laistyti, kol jie gerai įsišaknija. Suaugę medžiai puikiai pakenčia sausras. Genėjimas paprastai nėra būtinas, nebent norima suformuoti specifinę lajos formą ar pašalinti pažeistas šakas – tai geriausia daryti vėlyvą žiemą arba ankstyvą pavasarį. Tręšti galima pavasarį kompleksinėmis trąšomis.