
Tai svarbu todėl, kad dirvos pH turi įtakos tam, kaip augalai gali pasisavinti maisto medžiagas. Todėl prieš keičiant dirvą kalkėmis, rūgštinančiomis medžiagomis ar kitomis priemonėmis pirmiausia verta žinoti, kokia situacija yra iš tikrųjų.
Kas yra dirvos pH?
Dirvos pH yra jos rūgštingumo arba šarmingumo rodiklis. pH skalė svyruoja nuo 0 iki 14.
- pH mažesnis nei 7 – rūgšti terpė;
- pH 7 – neutrali terpė;
- pH didesnis nei 7 – šarminė terpė.
Daugeliui sodo augalų tinka silpnai rūgšti arba artima neutraliai dirva, tačiau nėra vieno idealaus pH visiems augalams. Kai kurie augalai, pavyzdžiui, rododendrai, viržiai ar mėlynės, natūraliai geriau auga rūgštesnėje dirvoje.
Kodėl verta žinoti savo dirvos pH?
Kartais problema nėra ta, kad dirvoje trūksta maisto medžiagų. Jos gali būti dirvoje, tačiau dėl netinkamo pH augalas jų negali efektyviai pasisavinti.
Todėl pH tyrimas ypač naudingas prieš sodinant naujus augalus, kai augalai prastai auga arba kai planuojate keisti dirvos savybes.
Žinant pH taip pat lengviau pasirinkti augalus, kuriems konkreti jūsų sodo vieta jau tinka. Kartais daug paprasčiau pasirinkti augalą pagal dirvą, nei bandyti visą dirvą pakeisti pagal augalą.
Kodėl verta imti dirvos mėginį iš kelių vietų?
Viena iš dažniausių klaidų – paimti saują žemės iš vienos vietos ir pagal ją spręsti apie visą sodą.
Dirvos savybės gali skirtis net tame pačiame sklype. Po medžiais, naujoje lysvėje, prie komposto, šiltnamyje ar vietoje, kur ilgą laiką augo kiti augalai, pH gali būti kitoks.
Todėl instrukcijoje rekomenduojama mėginį paimti iš kelių vietų maždaug 5–10 cm gylyje ir gerai sumaišyti. Taip gaunamas daug reprezentatyvesnis konkrečios zonos mėginys.
Kaip paruošti dirvos mėginį?
Norint naudoti pH indikatorinę juostelę dirvai, juostelė merkiama ne tiesiai į žemę. Pirmiausia paruošiamas dirvos tirpalas.
- Paimkite dirvožemio iš kelių tos pačios zonos vietų maždaug 5–10 cm gylyje.
- Mėginius gerai sumaišykite.
- Į švarų indą įdėkite nedidelį kiekį paruoštos dirvos.
- Įpilkite vandens maždaug 1:1 santykiu su dirva.
- Išmaišykite ir palikite maždaug 1–2 minutėms, kad mėginys nusistovėtų.
Pagal pateiktą produkto instrukciją rekomenduojama naudoti distiliuotą arba švarų vandenį. Kuo mažiau pašalinių medžiagų patenka į mėginį, tuo lengviau interpretuoti rezultatą.

Kaip išmatuoti dirvos pH juostele?
1. Paimkite vieną indikatorinę juostelę
Išimkite vieną juostelę iš pakuotės ir stenkitės neliesti indikatorinės jos dalies daugiau, nei būtina.
2. Įmerkite juostelę į paruoštą tirpalą
Trumpam, maždaug 1–2 sekundėms, panardinkite indikatorinę juostelę į paruoštą dirvos tirpalą. Vadovaukitės konkrečios pakuotės instrukcija, jei joje nurodytas kitoks laikas.
3. Palaukite, kol spalva stabilizuosis
Ištraukite juostelę ir palaukite maždaug 2 sekundes, kol pasikeitusi spalva nusistovės.
4. Palyginkite su spalvų skale
Palyginkite juostelės spalvą su pakuotėje pateikta pH skale ir nustatykite artimiausią reikšmę nuo 1 iki 14.
Kaip tikrinti skysčio pH?
Šios indikatorinės juostelės gali būti naudojamos ne tik dirvos tirpalui, bet ir skysčiams, kurių pH norite patikrinti.
Tokiu atveju procesas paprastesnis: paimkite nedidelį kiekį tiriamo skysčio į švarų indą, įmerkite juostelę maždaug 1–2 sekundėms arba tiek, kiek nurodyta instrukcijoje, ištraukite ir palaukite, kol spalva stabilizuosis. Tada palyginkite ją su pH spalvų skale.
Tai gali būti patogu tikrinant įvairius sodininkystėje naudojamus skysčius, tačiau visada verta atsižvelgti į konkretaus skysčio paskirtį ir produkto instrukciją.
Ką reiškia gautas skaičius?
Vien tik skaičius nėra nei „geras“, nei „blogas“. Svarbiausia jį palyginti su konkretaus augalo poreikiais.
Pavyzdžiui, augalas, kuriam patinka rūgšti dirva, gali puikiai jaustis ten, kur kitas augalas prastai augs. Todėl pH rezultatą verta vertinti kartu su augalo auginimo rekomendacijomis.
Būtent todėl dirvos pH matavimas naudingas ne tik tada, kai augalas jau turi problemų. Jis gali padėti pasirinkti tinkamesnę vietą dar prieš sodinimą.
Kada verta pakartoti pH matavimą?
Jei gautas rezultatas atrodo netikėtas, pirmiausia verta pakartoti matavimą su nauju mėginiu. Taip pat verta prisiminti, ar neseniai buvo įterpta kalkių, trąšų, komposto ar kitų medžiagų.
Pakeitus dirvos pH, nereikėtų tikėtis, kad rezultatas pasikeis akimirksniu. Kai kurios dirvos korekcijos veikia palaipsniui, todėl pakartotinis matavimas po tam tikro laiko gali būti daug prasmingesnis nei tikrinti dar kartą kitą dieną.
Ką daryti, jei pH neatitinka augalo poreikių?
Pirmiausia nereikėtų skubėti berti kalkių ar kitų medžiagų vien todėl, kad gautas skaičius neatrodo idealus.
Įvertinkite, kokio pH reikia konkrečiam augalui, pakartokite testą, jei rezultatas kelia abejonių, ir tik tada spręskite, ar dirvą iš tikrųjų reikia keisti.
Kartais paprasčiausias sprendimas yra pasirinkti augalą, kuriam esama dirva tinka. Ypač sode neverta kiekvienos vietos bandyti paversti universalia.